Šidymas. Dalis II.Šildomos grindys ir radiatoriai

Apie šildomų grindų įrengimą jau buvau minėjusi ankstesniame įraše apie namo vamzdyną. Visgi šildymas yra viena didžiausių ir brangiausių remonto dalių, todėl norėtųsi jį pagerbti atskiru įrašu.

Kaip viskas vyko?

Grindinio šildymo įrengimas prasidėjo tuo, kad atvažiavo betonuotojai, nukasė gruntą, išlygino, sudėjo 10 cm putplasčio, ištiesė politileninę plėvelę. Toks jau buvo susitarimas, kad tinklą, prie kurio bus tvirtinami vamzdukai, mūsų santechnikas susidės pats- jis tankino jį ties išorinėm namo sienom, vitrininiu langu ir pan.

Jau prieš tai santechnikas buvo išsirinkęs vietą, kur statys kolektorinę spintą- į buvusių durų tarpą (staktos vidury) tarp dabartinės virtuvės ir tėvų miegamo. Spintos durelės gavosi į miegamojo pusę. Tai vieta, esanti link namų centro- tam, kad  atskiri kontūrų ilgiai gautųsi panašesni ir tolygiau šiltų namai bei tą šilumą būtų lengviau sureguliuoti.

Mūsų 80 ploto pirmame aukšte gavosi 8 kontūrai: 2 vnt., miegame, 3 virtuvės- svetainės zonoje, 1 po laiptais ir praėjime link miegamojo, 1 vonioje, 1 tambūre. Gėda prisipažinti, bet tuo momentu, kol dar viskas nebuvo paslėpta po betonu,  tik fotografavau, filmavau, bet nenusibraižiau brėžinio. Ir dabar, kai dalis foto dingo, bus neblogas iššūkis prisėsti su foto prie namo plano ir bent sau susižymėti daug maž viską. Bet vis dar nekyla rankos...

Kitą dieną po vamzdelių suvedžiojimo, atvažiavo betonuotojai ir viską paslėpė.

Kokias medžiagas naudojom?

Santechnikas paskaičiavo, kad mums reikės apie 540 m. vamzdžio. Kadangi taip anot jo pigiau, reikia imti visą babiną 640 m. Ir jei liks daugiau nei 100 m- tą likutį bus galima grąžinti. Kartu su kelektorium ir kitom smulkiom detalėm gavom 1100 eur. sąmatą. Man pasirodė daugoka, todėl pradėjau ieškoti pigesnių sprendimų- pvz., radau pigesnio vamzdžio, nei santechniko siūlytas Uponor. 

Bet kaip jau buvau minėjus, mūsų santechnikas toks mokantis pašnekėt pasitaikė, tai jis man papasakojo, kad Uponor yra vieninteliai vamzdžiai skirti būtent šildomoms grindims (šituo abejoju iki šiol), o ne šiaip šildymui, kad Uponor ilgametis patikimas skandinavų gamintojas ir gaminių kokybė gera, kad jis asmeniškai už juos garantuoja, ko nedarytų už jokius kitus vamzdžius (chi chi- tokia labai neapibrėžta garantija ;) ), kad taupyti neverta tose vietose, kurios pasislėps ir jeigu kas nutiktų, reikėtų lupti grindis. Kadangi pati tokią baimę turėjau, tai mane kaip ir įtikino- tikrai nenorėjau sutaupyti kokius 100 ar 150 eur, bet rizikuoti betono daužymu.

Tai gi- Uponor pe PE-Xa vamzdis 17x2,0 ir Uponor Vario S kolektorius su debitomačiu.

 Nuotraukų, kaip atrodo suvedžioti vamzdukai yra įraše apie namo vamzdyną čia ->

Klausimai- atsakymai.

1. Ar liko 100 m. iš tos 640 m.babinos, kurį galėtumę grąžinti į parduotuvę- ne. Liko 80 m. Ir kadangi jis nelabai standartinis- ne 16, 18 ar 20 mm, o 17 mm, jo negalėjom panaudoti radiatoriniam antro aukšto šildymui- nerado santechnikas tinkamų perėjimo jungčių (o gal neieškojo- nežinau). Tad, jei kam pritrūktų 17 mm vamzdžio- kreipkitės, sutartume draugišką kainą ar kokius mainus.

2.  Ar šildymo sistema pasileido sklandžiai. Ne. Nešilo du kontūrai- buvo užstrigė debitomačių vožtuvai (matėsi, kad vožtuvas nereaguoja į tai, kai reguliuoji kontūrą)- reikėjo juos padaužyt ir viskas susitvarkė - taip taip - skandinavišką daiktą sutaisėme grubiuoju rusišku būdu.

3. Ar kas nors kur nors tekėjo, lašėjo- ne. 

4. Kuo užpilta sistema. Kol kas vandeniu. Turiu mintį ją užpildyti glikolio tirpalu, kad būtų drąsiau išvažiuoti ir palikti namą vieną- jei netyčia išsijungtų katilas ir paspaustų arktinė žiema. Neįsivaizduoju (spėju, pagal metražą ir vamzdelio vidinį matmenį galima suskaičiuoti) kokios talpos yra mūsų sistema (grindinis šildymas) ir kiek glikolio reikėtų - vis gi nepigus malonumas, todėl dar nesu tikra, ar verta daryti tokias investicijas.

5. Ką daryti, jei prieš tiesiant vamzdelius nesugalvojai, kad kažkur statysi sienelę ar dar ką ir reikės pritvirtinti prie grindų ir nepasižymėjai vietos. O gi nieko. Kol nėra sutiesta grindų dangos, galima tiesiog prasikrapšyti betoną ir apžiūrėti, pasižymėti ir užpilti tą vietą cementu iš naujo, o po geros paros gręžti ir tvirtinti, ką reikės. Tos dabartinės smėliabetonio grindys tikrai minkštos. Ar mums tokio triuko prireikė- ne ;) Bet tai pasakoju, nes pati buvau gerokai prikrovus į kelnes, kai prieš betonuojant grindis neturėjau pažymėtos vietos laiptams tvirtinti. 

Kaip šildomas antras aukštas?

Mintis ir antrame aukšte turėti šildomas grindis - labai viliojo. Vis gi, namas senas, perdanga medinė, nereikia būti nė konstruktorium, kad suprastum, jog tokios apkrovos, kurias sukeltų grindų  betonavimas - ne  šiam namui.  Buvo ir trumpa mintis antrą aukštą palikti nešildomą ir naudojamą tik vasarą, bet jos greitai atsisakėme. Liko - radiatorinis šildymas. O kadangi perdanga medinė, tai šildymo vamzdukai labai paprastai buvo išvedžioti antrame aukšte perdangoje. Didžiajame kambaryje atsirado du radiatoriai - abipus vitrininio lango, o mažąjame kambaryje - vienas didiesnis. Dar antro aukšto tualete atsidūrė mažas kolektorius (??? o gal jis kitaip vadinasi) iš kurio išsiskiria gyvatukų ir radiatorių vamzdžiai - kaip suprantu, čia kad galėtume ką nors užsisukti. Hm.. na, tikrai nežinau, ką ten turime:)

Ar viskas veikia- taip.

Ar reguliuojasi atskirai šiluma pirmame ir antrame aukšte- taip.

Kaip sureguliavome grindų šildymo intensyvumą- žaidėme. Sukiojom, sukiojom ir pasidarėm taip, kaip mums reikia. Nes vienur norėjosi šilčiau - kitur -pakanka mažiau šilumos.

Ar patenkinti - taip. Grindinis šildymas yra super. Grįžus į Vilnių pirmas kas pasitinka - šaltos grindys. Tada ir butas atrodo labai šaltas.

Kaip į grindis reaguoja vaikas ir šunys. Vaikui, aišku, labai gerai nešaltai žaisti ir basom palakstyti. Šunys irgi susiranda savo vietas- kartais įsikuria prie tambūro durų - ten vėsiau, kartais - virtuvės zonoje ant plytelių - ten bene šilčiausia vieta. Žodžiu- tikrai nėra taip, kad šildomos grindys šunis kankintų.

Šildymas. Dalis I. Katilas

Kokį šildymo būdą pasirinkti?

Vieną svarbiausių sprendimų, remontuojant sodybą, priėmėme dėl šildymo. Nuo to, kaip šildytis suplanuosim dabar, priklausys, kaip gyvensim ilgai ilgai. Svarstyti variantai:

1. Židinys/krosnelė su ortakiais. Pliusai, bene pigiausia sistema, pakankamai inertiška, sistemoje nėra vandens, niekas negali užšalti. Minusai- šiluma kyla į viršų, tad antrame aukšte gal ir būtų šilta, bet palaikyti normalią temperatūrą pirmame aukšte - labai sunku. Maža šilumos akumuliacija. Kitais žodžiais- kol šildai, tol šilta. Kad ir kaip jauku yra ugnis kambary, bet kambary lieka ir šiukšlės - pjuvenos, skiedros, pelenai, dūmai, jei kas nutiktų su trauka. Ortakiam dažnai reikia keisti filtrus, kitaip gali tekti kvėpuoti neaišku kokiu oru.

2. Siurblys oras-oras. Vasarnamio, į kurį tik kartais atvažiuojama žiemą atveju, gal ir visai neblogas variantas, sistema be vandens. Minusai- bene didžiausias- šiluma neakumuliuojama. Inertiškumo nežinau tiksliai, bet turėtų greitai šilti- kaip koks elektrinis radiatorius, tik daug pigiau :). Pliusai- bevandenė. Niekas neužšals, nesprogs.  Būtų labai viskas su ja gerai, jei ne reikiama elektros galia. Visgi tokią sistemą reikėtų statyti turint bent kokius 6 kw. Mūsų atveju- turim 1,5 kw su galimybe pasikelti iki max 3 kw- netinkama.

3. Siurblys oras- vanduo. Mano akimis žiūrint- daugiausiai komforto namams duodantis sprendimas. Nereikia kūrenti pečiaus, o gali vaikščioti šiltomis grindimis (kas man yra didelis privalumas). Deja, kaip ir oras-oras atveju, reikia elektros galios, kurios mes neturim. Dar vienas dalykas, bendras elektriniam šildymui (bent mano požiūriu)- dėl pakankamai didelės elektros kainos, kuri ateity vargiai gali mažėti, renkantis tokį šildymą reikia labai  gerai apgalvoti namo šiltinimo medžiagas, sluoksnių storį, langų kokybę ir pan.- kad taip brangiai pagaminta šiluma nepabėgtų pro kiaurą sieną.

4. Kieto kuro katilas. Toks, praktiškai vienintelis šildymo variantas mums, neturintiems elektros galios ir nenorintiems krosnelės/židinio kaip šilumos šaltinio. 

Kaip išsirinom katilą?

Katilą išsirinkti yra sudėtinga. Ypač, kai nieko nesupranti, o ir patarti nelabai yra kam. Bet googlinau, skaičiau ir dėliojausi prioritetus. Apsibrėžiau, kad reikia granulinio pečiaus, kurį galima būtų kūrenti ir malkomis (nes savas miškas yra, plius kaimynas malkom prekiauja- žodžiu, finansiškai, malkos mums būtų patraukliausia šildymo forma, bet gi norisi ir komforto, todėl ir granulės. Rinkoje tokių katilų daugybė. O ir kainų ribos nuo ...iki... Gamintojai nieko nesakantys man ir nė nenutuokiu, kaip išsirinkti patikimą. 

Užklausiau mūsų santechniko rekomendacijų- jei stato katilus, turėtų žinoti gerus.  Jis gal toks ir daugokai malantis liežuviu, ir gal smarkiai per daug pinigų iš mūsų plėšiantis, bet darbų kokybe kaip ir tenkinantis, todėl jo rekomendacija buvau visai linkusi tikėti. Deja. Nelabai jis ką garantuoto galėjo pasiūlyti, tik atsiminė atvejį, kad statė žmogui ryškiai žalią katilą, po kurio laiko kitus darbus ten pat darė, tai šeimininkas labai patenkintas katilu buvo. Pavadinimo neatsiminė. Tik kad katilas ryškisi žalias. Ir lyg ir  žmogus buvo minėjęs, parduotuvė kažkur pašilaičiuose yra.

Kelios internetinės užklsusos ir atkapsčiau, kad Vilniuje, Gabijos gatvėje yra Kostrzeva atstovybė. Tie Kostrzeva yra lenkai. O kokios kokybės jų katilai, galėsiu pasakyti po kelių metų. Kaip jau supratot, nelabai ilgai rinkusis, išsirinkau vienintelį, kurį kažkas pasiūlė. O dar ir akcija vasarinė galiojo. Išsirinkau Kostrzeva Twin Bio. Pagal mūsų plotą, pardavėjas siūlė 16 kw (su akcija kaina 2600 eur). Kas man patiko - kaina, lyginant su kitais panašių sąvybių katilais, ji buvo viena mažiausių, aprašyme buvo minima, kad nereikia keisti degiklio fiziškai, norint pereiti nuo granulių prie malkų, kad į komplektaciją  (kainą) įeina talpa granilėms ir jų tiekimo į katilą įranga, kad katilas automatizuotas ir galima per gsm arba wifi modulius jį valdyti nuotoliniu būdu. Aišku, šie moduliai į kainą neįeina.

Keli svarbūs momentai:

1. Nors katilai turi  "aiškią kainą", galima derėtis.

2. Radus žmonių, kurie pirktų sau katilus tuo pat metu, galima ir nemaža grupinė nuolaida.

3. Jei pardavėjas nenori leisti kainos, galima prašyti, kad bent pridėtų kokius daviklius nemokamai.

4. Ta kaina, kuri yra nurodyta katilo, dar yra be temperatūros daviklių. Jų reikia minimum dviejų- boileriui ir kambariui. Laidinis daviklis (boileriui kaip tik)- 20 eur, mobilus daviklis- 80 eur. Laidinio daviklio minusas- reikia gręžti sienas, jis gali būti ribotu atstumu nuo pečiaus.

5.Papildomai kainuoja pečiaus sukonfigūravimas ir paleidimas. Grubiai 100 eur. Išplėtimo modulis, jei reikia valdyt kelias pavaras (pvz., jei norit atskirai šildyt pirmą ir atskirai antrą aukštą)- 200 eur. Ir tas mano minėtas gsm modulis- 300 eur.

6. Smulkmena, bet svarbi, reikia atkreipti dėmesį, ar katilas tilps į katilinę ir apskritai- pro duris. Jau buvau minėjus, kad  mūrinant priestatėlius, kai reikėjo meistram nurodyt durų angos dydį, aš ją nurodžiau ne kaip angos, o tik durų. Automatiškai, durų anga, sudėjus staktas, sumažėja. Pavyzdžiui pas mus gavosi taip, kad katilą pastatėm dar tada, kai neturėjom durų. Katilas pro angą tilpo. O duris įstatėm po kelių dienų (nes laimingo atsitiktinumo dėka, tik tada nusipirkom). Ir dabar katilą vargiai pro duris išneštumėm- nebetilptų ;) va taip va gaunasi, kai beveik blondinės statybas planuoja.

7. Sako, kad Lenkijoje tie katilai pigesni ir galima rizikuoti pirkti tiesiogiai iš ten. Bet kas tada jį sukonfiguruos? Gal pasirašytų ta pati įmonė? Nežinau. O kaip būtų su garantiniu taisymu, jei kas nutiktų? Mes nerizikavom.

Nuotraukoje matosi katilas, granulių bunkeris, vamzdukų voratinklis, boilerio apačia. Na ir dar šaldytuvas bei šiūkšlynėlis - buvo momentas, kai katilinė buvo veinintelė vieta, turinti rozetes, todėl šaldytuvas atsidūrė joje. 

Kiek viskas kainuoja?

Deja, katilu katilinės įrengimas nesibaigia. Reikia katilą "aprišti"- pajungti į sistemą, sujungti visokius išsiplėtimo indus ir galybę vamzdelių. Ir tai kainuoja siaubingai daug. Jei atvirai- santechninė ir katilinės dalis yra tooooooks kosmosas, kad prieš remontus nė nebūčiau pagalvojus. Tas kosminio laivo (taip dabar atrodo mūsų katilinė) padarymas kainuoja virš 1000 eurų. Plius grubiai 700 darbas. Jei pridėsim dar ir boilerio kainą, tai ir dar suma suapvalėja. Jei atvirai, skaičiuodama biudžetą, aš tikrai nežinojau, kad katilinės  įrengimas kainuoja vos ne dar tiek pat, kiek pats katilas. O dar priedo pati šildymo sistema - grindinio šildymo įrengimas pirmame ir radiatoriai antrame- koooooosmosas.

O mūsų atveju dar prisidėjo ir kaminas. Senasis buvo mūrinis ir suaižėjęs. Nors trauka, sako, jo buvo dar gera, bet tokio negalėjome palikti. Variantas dėti įdėklą. Apsvarsčius kainą, apsvarsčius, kad nuo katilo iki kamino turi nueiti ortakiai, kad reikės daug alkūnių, kad ties alkūnėmis reikės pravalų, kad pravalos gausis virš mano virtuvės ir įdėklo minties buvo atsisakyta. Liko statyti naują kaminą. Variantai - keramikinis surenkamas, arba skardinis. Suskaičiavau keramikinio katilo kainą, jo pastatymą, apdailą ir suma gavosi nemenka. Yapač, kai mes iš viso tokios eilutės, kaip kaminas, biudžete nebuvome numatę. Tad, nors keramikinis kaminas ir būtų daug vizualesnis sprendimas, mano akimis, bet liko pasirinkti skardinį. Jį pagamino per savaitę, pastatė per pusdienį. 600 eur.

  Va, namas su nauju kaminu. Tiksliau dviem :) Senasis gal kada liks židiniui, kai tokiam prisiruošim.

Kaip mums sekasi katilu naudotis?

1.Kaip katilas veikia? - Gerai.

2. Kiek sunaudojam granulių -  per abu aukštus, su vandeniu- apie maišas (15 kg) dienai. Kai visi suvažiuojam ir norim tikrai šiltai miegoti antrame aukšte ir vaikščiot trumpom rankovėm- iki 10 maišų per savaitę.

3. Kuriam laikui pakanka granulių talpos- priklauso nuo temperatūros, bet apie 9 dienas. Tai reiškia, kad į katilinę galima neiti daugiau nei savaitę.

4. Ar viskas visada veikia tobulai- ne. Buvo atvejis, kai uošvis kelioms dienoms išvažiuodamas sumažino temperatūrą (ne kompiuteryje, o padavimo), matyt per daug norėjo sumažinti ir nukrito sistemos slėgis ir katilas išsijungė. Buvo atvejis, kai granulės nenubyrėjo nuo talpos kraštų ir granulių pasiėmimo sistema nebegalėjo jų pasiimti, nors granulių dar buvo ir išsijungė. Bet tai kaip ir viskas.

5. Ar išsijungia dingus elektrai- taip. Ar automatiškai pats įsijungia elektrai atsiradus- taip.

6. Ar mes patenkinti po beveik 3 mėnesių naudojimo- taip. Ar rekomenduotumėm- taip.

7. Ar  kūrename malkomis, kai būnam sodyboje ir pilame granules, kai išvažiuojame (toks buvo taupymo planas)- ne. Malkomis nebuvome pečiaus užkūrę nei karto. O ir kompe kažkokius kažkur nustatymus reikia pakeisti- reikėtų pasiknisti. Ir jei atvirai, aš nesuvokiu, kaip ta sistema malkom kūrenama veiktų. Šiuo metu, katilas kūrendamasis pasiima po kelias granules kas kažkiek laiko, jas sudegina ir tada ima naujas. Ir taip daro iki tol, kai sistema pasiekia 65 laipsnių temperatūrą. Tada išsijungia. Kai sistema atvėsta iki 45 laipsnių- katilas vėl įsijungia ir vėl po truputį ima granules ir jas degina. O malkos juk degtų ištisai ir į jokias temperatūras nekreiptų dėmesio... tai va ir nežinau kaip čia viskas veiktų. Beje- dėl mano nurodytų temperatūrų- jas galima programuoti pačiam. Ir kitas dalykas- turint kambario daviklius- sistema veiktų kitaip- pagal nurodytas patalpų temperatūros ribas. Tik kambario daviklių mes dar neturim- laidinių nenorėjom , o kai statė katilą mobilius daviklius buvo išpardavę ir reikėjo beveik 3 savaites laukti, o dabar nebeprisiruošiam nuvažiuoti iki parduotuvės ir nusipirkti. O ir žiema, jau sako eina į pabaigą ;)