Šidymas. Dalis II.Šildomos grindys ir radiatoriai

Apie šildomų grindų įrengimą jau buvau minėjusi ankstesniame įraše apie namo vamzdyną. Visgi šildymas yra viena didžiausių ir brangiausių remonto dalių, todėl norėtųsi jį pagerbti atskiru įrašu.

Kaip viskas vyko?

Grindinio šildymo įrengimas prasidėjo tuo, kad atvažiavo betonuotojai, nukasė gruntą, išlygino, sudėjo 10 cm putplasčio, ištiesė politileninę plėvelę. Toks jau buvo susitarimas, kad tinklą, prie kurio bus tvirtinami vamzdukai, mūsų santechnikas susidės pats- jis tankino jį ties išorinėm namo sienom, vitrininiu langu ir pan.

Jau prieš tai santechnikas buvo išsirinkęs vietą, kur statys kolektorinę spintą- į buvusių durų tarpą (staktos vidury) tarp dabartinės virtuvės ir tėvų miegamo. Spintos durelės gavosi į miegamojo pusę. Tai vieta, esanti link namų centro- tam, kad  atskiri kontūrų ilgiai gautųsi panašesni ir tolygiau šiltų namai bei tą šilumą būtų lengviau sureguliuoti.

Mūsų 80 ploto pirmame aukšte gavosi 8 kontūrai: 2 vnt., miegame, 3 virtuvės- svetainės zonoje, 1 po laiptais ir praėjime link miegamojo, 1 vonioje, 1 tambūre. Gėda prisipažinti, bet tuo momentu, kol dar viskas nebuvo paslėpta po betonu,  tik fotografavau, filmavau, bet nenusibraižiau brėžinio. Ir dabar, kai dalis foto dingo, bus neblogas iššūkis prisėsti su foto prie namo plano ir bent sau susižymėti daug maž viską. Bet vis dar nekyla rankos...

Kitą dieną po vamzdelių suvedžiojimo, atvažiavo betonuotojai ir viską paslėpė.

Kokias medžiagas naudojom?

Santechnikas paskaičiavo, kad mums reikės apie 540 m. vamzdžio. Kadangi taip anot jo pigiau, reikia imti visą babiną 640 m. Ir jei liks daugiau nei 100 m- tą likutį bus galima grąžinti. Kartu su kelektorium ir kitom smulkiom detalėm gavom 1100 eur. sąmatą. Man pasirodė daugoka, todėl pradėjau ieškoti pigesnių sprendimų- pvz., radau pigesnio vamzdžio, nei santechniko siūlytas Uponor. 

Bet kaip jau buvau minėjus, mūsų santechnikas toks mokantis pašnekėt pasitaikė, tai jis man papasakojo, kad Uponor yra vieninteliai vamzdžiai skirti būtent šildomoms grindims (šituo abejoju iki šiol), o ne šiaip šildymui, kad Uponor ilgametis patikimas skandinavų gamintojas ir gaminių kokybė gera, kad jis asmeniškai už juos garantuoja, ko nedarytų už jokius kitus vamzdžius (chi chi- tokia labai neapibrėžta garantija ;) ), kad taupyti neverta tose vietose, kurios pasislėps ir jeigu kas nutiktų, reikėtų lupti grindis. Kadangi pati tokią baimę turėjau, tai mane kaip ir įtikino- tikrai nenorėjau sutaupyti kokius 100 ar 150 eur, bet rizikuoti betono daužymu.

Tai gi- Uponor pe PE-Xa vamzdis 17x2,0 ir Uponor Vario S kolektorius su debitomačiu.

 Nuotraukų, kaip atrodo suvedžioti vamzdukai yra įraše apie namo vamzdyną čia ->

Klausimai- atsakymai.

1. Ar liko 100 m. iš tos 640 m.babinos, kurį galėtumę grąžinti į parduotuvę- ne. Liko 80 m. Ir kadangi jis nelabai standartinis- ne 16, 18 ar 20 mm, o 17 mm, jo negalėjom panaudoti radiatoriniam antro aukšto šildymui- nerado santechnikas tinkamų perėjimo jungčių (o gal neieškojo- nežinau). Tad, jei kam pritrūktų 17 mm vamzdžio- kreipkitės, sutartume draugišką kainą ar kokius mainus.

2.  Ar šildymo sistema pasileido sklandžiai. Ne. Nešilo du kontūrai- buvo užstrigė debitomačių vožtuvai (matėsi, kad vožtuvas nereaguoja į tai, kai reguliuoji kontūrą)- reikėjo juos padaužyt ir viskas susitvarkė - taip taip - skandinavišką daiktą sutaisėme grubiuoju rusišku būdu.

3. Ar kas nors kur nors tekėjo, lašėjo- ne. 

4. Kuo užpilta sistema. Kol kas vandeniu. Turiu mintį ją užpildyti glikolio tirpalu, kad būtų drąsiau išvažiuoti ir palikti namą vieną- jei netyčia išsijungtų katilas ir paspaustų arktinė žiema. Neįsivaizduoju (spėju, pagal metražą ir vamzdelio vidinį matmenį galima suskaičiuoti) kokios talpos yra mūsų sistema (grindinis šildymas) ir kiek glikolio reikėtų - vis gi nepigus malonumas, todėl dar nesu tikra, ar verta daryti tokias investicijas.

5. Ką daryti, jei prieš tiesiant vamzdelius nesugalvojai, kad kažkur statysi sienelę ar dar ką ir reikės pritvirtinti prie grindų ir nepasižymėjai vietos. O gi nieko. Kol nėra sutiesta grindų dangos, galima tiesiog prasikrapšyti betoną ir apžiūrėti, pasižymėti ir užpilti tą vietą cementu iš naujo, o po geros paros gręžti ir tvirtinti, ką reikės. Tos dabartinės smėliabetonio grindys tikrai minkštos. Ar mums tokio triuko prireikė- ne ;) Bet tai pasakoju, nes pati buvau gerokai prikrovus į kelnes, kai prieš betonuojant grindis neturėjau pažymėtos vietos laiptams tvirtinti. 

Kaip šildomas antras aukštas?

Mintis ir antrame aukšte turėti šildomas grindis - labai viliojo. Vis gi, namas senas, perdanga medinė, nereikia būti nė konstruktorium, kad suprastum, jog tokios apkrovos, kurias sukeltų grindų  betonavimas - ne  šiam namui.  Buvo ir trumpa mintis antrą aukštą palikti nešildomą ir naudojamą tik vasarą, bet jos greitai atsisakėme. Liko - radiatorinis šildymas. O kadangi perdanga medinė, tai šildymo vamzdukai labai paprastai buvo išvedžioti antrame aukšte perdangoje. Didžiajame kambaryje atsirado du radiatoriai - abipus vitrininio lango, o mažąjame kambaryje - vienas didiesnis. Dar antro aukšto tualete atsidūrė mažas kolektorius (??? o gal jis kitaip vadinasi) iš kurio išsiskiria gyvatukų ir radiatorių vamzdžiai - kaip suprantu, čia kad galėtume ką nors užsisukti. Hm.. na, tikrai nežinau, ką ten turime:)

Ar viskas veikia- taip.

Ar reguliuojasi atskirai šiluma pirmame ir antrame aukšte- taip.

Kaip sureguliavome grindų šildymo intensyvumą- žaidėme. Sukiojom, sukiojom ir pasidarėm taip, kaip mums reikia. Nes vienur norėjosi šilčiau - kitur -pakanka mažiau šilumos.

Ar patenkinti - taip. Grindinis šildymas yra super. Grįžus į Vilnių pirmas kas pasitinka - šaltos grindys. Tada ir butas atrodo labai šaltas.

Kaip į grindis reaguoja vaikas ir šunys. Vaikui, aišku, labai gerai nešaltai žaisti ir basom palakstyti. Šunys irgi susiranda savo vietas- kartais įsikuria prie tambūro durų - ten vėsiau, kartais - virtuvės zonoje ant plytelių - ten bene šilčiausia vieta. Žodžiu- tikrai nėra taip, kad šildomos grindys šunis kankintų.