Pakalimai ir visokios vėjalentės

Vienas didžiųjų 2017 m. darbų - stogo pakalimai, vėjalentės, laštakiai ir lietvamzdžiai.

Kaip ir visų kitų darbų - mes patys nieko nedarėme. Na, tik dažėme. Darė Antanas.

Pakalimai:

 Pirmiausia reikia pažymėti, kad mūsų stogas yra kreivas - įstrižas. Meistras Antanas nors ir labai subtiliai, nes jis labai mandagus žmogus, bet labai nekaip atsiliepė apie mūsų stogininkus ir neikaip nesuprato, kaip taip padaryti buvo galima. Na, bet "šaukštai po pietų". Reikia daryti pakalimus ir tas stogininkų kliurkas paslėpti.

 Pakalimai visur buvo daryti statmenai namui - trumpomis lentelėmis. Taip ir paprsčiau meistrui dirbant veinam ir gerokai ekonomiškiau, nes susinaunoja net ir sąlyginai trumpi galiukai.
 Pakalimai buvo daryti jau dažytomis lentomis. 12,5 cm, be "špunto".

 Pakalimų "karkasą" sudarė metaliniai kampukai ir 5x5 brūseliai - juos meistras tvirtino prie gegnių, arba per visą skliautų ilgį ir prie namo, o tada prie jų suko lenteles. Kadangi stogas "įstrižavo", turėjo meistras vargo atitaikyti atstumus, plius, paskui pjaustyti lenteles - nes gi vienur pakalimo plotis gavosi 40 cm, kitur - 45  cm ir daugiau.

Su kampais daug nežaidė - sukalė statmenai ir viskas. Manau, tikrai buvo galima gražiau padaryt, bet ką jau čia.

 Vėjalenčių dėjimo nepakomentuosiu - tieisog dėjo ir suko, jungtis sandarino hermetiku. Kaip suprantu, dėl to mūsų įstrižo stogo, buvo sunku jas dailiai uždėti - bangavo, garbanojo ir pan.

Langų apvadai:

Nieko mandro nedarėme - trys lentos ir palangė. Ir mums to vizuolumo per akis.

 Virš didžiojo lango dar papildomai dėjome metalinį "bortelį". Atseit kad vanduo nubėgtų toliau. Nežinau, kiek naudos ir būtinumo.

Namų kampai:
Siekiant visiško idealumo, namo kampams reikėtų rinktis skirtingo pločio lenteles, nes kai jos susideda kampu - vienas šonas gaunasi per lentos storį siauresnis. Tai gal kokia laaaabai išlavinta akis ir mato tuos 2 nepilnus cm skirtumo. Mes nežaidėm taip labai. Mums puikiai ir taip.

Patarimai:

Pakalimo lentas, bent vienu sluoksniu geriau dažyti "ant žemės". Tas pats ir su namo "kampais", bei langų apvadais.

Gavus stogo kainų pasiūlymus kažkokiu būdu reikia labai atidžiai juos skaityti ir žiūrėti, lyginti kiekius. Tarkim, kai rinkausi aš, rinkausi tiesiog pagal kainą. O rezultate paaiškėjo, kad apatinė vėjalenčių dalis nebuvo įtraukta  visai, o lietaus nuvedimo sistema buvo suskaičiuota nepilnai. Taip nepilnai, kad papildomai 200 eur sumokėjome už visokius nepriskaičiuotus piltuvus, jungtis ir kt. Rezultate - jaučiuosi kiek apgauta.

Su lietaus nuvedimo sistema lyg ir viskas paprasta, tik patarimas - nenuaukštinti lietvamzdžių, kad kuo mažiau taškytųsi ant namo pamatų. O idealiu atveju - lietaus nubėgimą paslėpti po žeme. Tą gal dar pasidarysime, kai/jei dėsime trinkeles.

Atnaujinti baldai

 Nežinau, ar ši tema tikrai verta įrašo ir ar "čia į temą", bet...

 Buvusi indauja, dabar tambūro ūkinė spinta.

Senojoje namų virtuvėje buvo tokia spinta. Gal indauja, o gal ir nelabai - ir puodus, stiklainius ten laikė, ir kitoje dalyje rūbus kokius ar batus padėdavo. Spinta sena labai, sako, dar diedukų, tai reiškia Mariaus prosenelių. Spinta ne iš tų, kur baisiai dailios ir gražios, senoviškų prašmatnių meistrų metus darytos, bet tokia visai su dvasia. Tik tą dvasią labai sunku per tą žaaaaaaliąąąą spalvą pamatyt: kažkada, kai žaliai dažė virtuvę, sugalvojo jais nutepti ir spintą. Na, ir nutepė. Tai va, kokia ji, gražuolė, prastovėjo kokį gerą paskutinį dešimtmetį ar net ir ne vieną.

Deja, foto jau be durų, nes taip prastovėjo gerą pusmetį išnešta sandėliuoti į ūkinį.

Mariukas darbuojasi kampiniu šlifuokliu. Čia balandis - dar sniego buvo. O darbas puuuuurvinas ir negreitas. Na, ir dažai, "senoviški" - nei spec. priemone juos tirpinti, nei kuo kitu buvo galima juos gražiau nukrapštyti.

Čia toks jau tarpinis rezultatas.

Čia jau "į pabaigą". Dar slačiaus trūksta.

O čia - sugalvoję buvome, kad spalva "kadagys" skamba visai romantišai ir gal suteiktų spintai "šarmo". Gerai, kad išbandėme tik ant vienų durelių vidinės pusės - paskui Mariukas šveitė jas iš naujo.  Galutiniame rezultate - spinta buvo nulakuota bespalbiu laku. Tikkurilla, kaip ir viskas pas mus.

 Va čia jau variantas, kokiu naudojamės. Dar norėtųsi uždėti kokius kampiukas, reikia susirasti tvirtas rankenas apatiniam stalčiui, bet šiaip tai esame patenkinti. Aišku, dar visokius "rantelius" pakrapštinėti gamina. Bet...

Skrynios

Viena skrynia visada buvo namuose, miegame, prie pečiaus. Ten močiutė laikė savo turtus - staltieses, austas antklodes, na ir dar ką nors ne tokio mūsų akimis saugotino.

 Kita, didžioji skrynia, buvo ant aukšto (palėpėje) ir į ją buvo sumesti visokie seni rūbai - kurių nekilo ranka kam nors išmesti, bet kurių ir bulviakasiui niekas neišsitraukdavo.

 Gaila, bet neturiu vaizdo prieš. Mažoji buvo tokia natūraliai pasipurvinusi link rudos. O didžioji buvo dažyta rudai išorėje. O vidus buvo klijuotas popieriumi su rožėmis ir kitokias reikalais. Tiems laikams tai turėjo būti kažkas tooookio. O šiams laikams tai reiškė, kad tas popierius klijuotas - priklijuotas-atidrėkęs-vėl pridžiuvęs buvo milijonus kartų ir jam nukrapštyti buvo reikalų - kampinio šlifuoklio diskeliai vėlėsi ir pan. Galutiniai rezultatai va.

Didžioji. Kažkada gal tarnaus kaip patalynės skrynia viršuje, miegamajame. Kol kas, kol neturime spintų rūbams - naudojame tam. Beje, prisukome mažus bet tvirtus ratukus, kurių nesimato visai, bet užtai galime ją pasistumti, kur norime.

 Mažoji. Mariukas turi viziją čia pasidaryti barą. Kol kas ji naudojama nelabai romantiškai - mažojo pimpačkiuko rūbams.


Atnaujinimo dar laukia senas masyvo stalas. Gal apie tai įrašas kada pasipildys.

Lubos

Tam, kad namas nebūtų panašus į medinę dėžutę, buvo nuspręsta lubas daryti iš gipskartonio, paskui jas glaistyti ir dažyti baltais dažais. Tai taip ir buvo padaryta - ant mūsų perdangos susikti metaliniai profiliai dviem aukštais, susuktas gipskartonis. Ir taip dar gerus trius mėnesiu pagyvenome. Po juodų lubų, gipskartonio pilkumas atrodė labai prabangiai.

Ką kitą kartą gal (gal) darytume kitaip - gipskartonį reikėtų dėti tvarkingiau, paliekant tik mažą mažą tarpelį tarp gipskartonio ir balkio. Dabar, tarpai gavosi kiek didesni (nes buvo labai patogu standartinį lapą pjauti pusiau ir sukti - labai taupiai gavosi; o paskui dėti kampukus ir glaisyti), nes planavome dėti apdailines juosteles. Dabar, kai laikas apdailinėms juostelėms  jau atėjės, paaiškėjo, kad jos ne tokios pigios - daug maž 1 EUR / m (priklausomai nuo išmatavimų, dar pridedant transporto kaštus ir PVM), plius, pakabinus dvigubą profilį, prisukus gipskartonį, Mariaus per didžiausius vargus šveistų balkių liko matyti tik pusė. Uždėjus apvadus - jų matoma dalis - dar sumažėja.

 O vėliau, buvo užklijuotas tinkliukas ties siūlėmis, siūlės užteptos Fugenfuller, tada glaistytos stambiagrūdžio, o po to dar kartą smulkiagrūdžiu  glaistu. Dažyta voleliu, du kartus, vienintelias dažais rastais mūsų mėgstamoje parduotuvėje Širvintose.

Neįgudusia akimi skaičiuojant, gipskartonis lyg ir turėtų būti pakankamai pigus reikalas, bet jo kvadrato kaina yra tik "uogytės", dar visokie profiliai, tinkliukai, glaistai, dažai ir kur dar darbas.. .Kokios lentutės būtų dauuug pigiau, bet vis gi "dėžutės" nesinorėjo. Glaistyta ir dažyta buvo po kokių 9 mėn., po to, kai buvo perdaryta perdanga ir po 6 mėn, kai susuktas gipskartonis. Žiūrėdama į jau kokius 4 mėn. užbaigtas lubas (nuglaistytas, nudažytas) nematau jokių vaikčiojimo ar pan. žymių. Jokių skilimų nei prie balkių, nei tarp gipskartonio lakštų nėra.

 Va, daug maž lubų vaizdas iš arčiau. Jau viskas apkalta visokiais kampiukais.

 Čia kiek iš toliau. Esmė - mūsų lubos - Mariuko prakaitu ir krauju aptaškyti nuskusti senieji balkiai ir tarpai užpildyti baltai dažytu gipskartoniu. Tas horizontalus brūselis - tai parėmimas. Viskas nudažyta ta pačia spalva, kaip balkiai.

Nežinom, ką daugiau galima padaryti aplink balkių galus - jie visi skirtingi - yra kvadratinių, kur lyg ir būtų galima padaryti "rėmelį", ber yra ir apvalių. Plius - jie ne visodo pločio, aukščio ir pan. Kol kas užtepta silikonu. Gal kai dažysim dar kartą kažkiek pasislėps po dažais.

 Ir turim kitą bėdą - ten kur buvo viena pertvara balkis buvo išpjauta apačia. Jis plonesnis negu kiti. Galvojome gal apačią prikalti iš kito balkio ir nudažyti, bet dabar labiau linkstame prie tiesiog paobliavimo ir nudažymo.

 Va - jis, nenaudėlis, iš arčiau.

Elektra ir apšvietimas

Elektra ir apšvietimas yra viena tų renovacijos dalių, kuri prasideda pačioje darbų pradžioje ir kurios galutinis rezultatas pamatomas jau praktiškai pabaigoje.

Kodėl taip sakau - susiplanuoti apšvietimo taškus, jungtukus, perjungėjus, rozetes yra būtina dar prieš grindų betonavimą - po žeme yra išvedžiojami "magistraliniai" kabeliai. Po žeme jie dedami į tokias "gofras" ir jie pakasami skersai-išilgai kambario - taip sutaupoma nemažai laidų, nes kitu atveju visi laidai turėtų eiti per sienas, kampais, kas sudarytų ir didesnį metražą, ir daugiau problemų atleikant sienų apdailą. Lubinio apšvietimo taškai pas mus buvo vedžioti ant perdangos ir nuleisti pragręžiant lubas. Žinoma, visi laidai sudėti į "gofras".

 Elektros planavimo etapas buvo labai sudėtingas, nes reikia kaip reikalas įjungti vaizduotę, kad sugalvotum, ką kokiame namų kampe statysi ir darysi, kad galėtum suplanuoti tinkamą apšvietimą ir rozetes. O tą padaryti tikrai nelengva, kai vaikštai po griuvėsius, ant molio ir lubų virš galvos nėra.

 Tikrai, kaip elektrikas pirmą kartą tame name be grindų ir lubų mūsų paklausė, kur stovės šaldytuvas ir ar jis bus įmontuojamas ar laisvai pastatomas (skiriasi rekomenduojami rozečių aukščiai) pagalvojau, kad mažų mažiausiai šaiposi...

Va, čia matote tą vietą, kur vėliau atsirado elektros dėžutė su visais saugikliais - raudonose gofrose laukiniai laidai, pilkose - kiti laidai, išvedžioti po kambarius. Tos gofros skirtos ne tik tam, kad apsaugotų laidus sienose nuo kokios pelės, bet ir tam, kad reikalui esant galima būtų tuos laidus lengvai pakeisti - pertraukti per gofrą naujus ir viskas.

 Kitas sudėtingas momentas - susigaudyti, kiek elektros "yra namuose" ir kiek jos reikės iš viso. Kaip žinia - pas mus buvo 1,5 KW - įjungus virdulį prigesdavo elektra namie. Dėl  to ir nesvarstėme detaliau kitokio šildymo varianto. Bet ne apie tai dabar. Apie elektrą. Reikia įvertinti, kad veiks vandens hidroforas, boileris, katilas, orapūtė, padaugėja kambarių ir apšvietimo taškų, norisi orkaitės, skalbimo mašinos ir kitų gyvenimą palengvinančių dalykų. Vadinasi - elektrą  reikia pasididinti. Pas mus nerenovuojant linijos buvo galima padaryti tai iki 3 kw. (Ir neįtikėtina, bet jau gyvenant mums jų užtenka.)

Tarkim mes, dar dėl viso pikto po žeme į virtuvę nusitiesėme kabelį trifazei elektrinei viryklei. Čia su atsarga, jei kartais ateitų į mūsų kaimą civilizacija, kad nereikėtų paskui sukti galvos. Šiuo metu mūsų kaitlentė yra dujinė ir mes visai gerai su ja gyvename. Ir šiaip, laidus dėjome pakankamai storus - gal kiek perinvestavome, bet senas medinis namas, lyg ir taip ramiau, kad kur kas nepradėtų svilti.

 O  toliau - po sienų apdailos, sudėjo elektrikai jungtukus, sukabino laikinas lemputes ir taip pragyvenome gal pusmetį. O tada, jau kai pabaigė lubas - susikabinome ir šviestuvus. Normaliems žmonėms gal tokios bėdos ir nebūtų, bet mums, baltarankiams, iškilo. Laikinos lemputės buvo sudėtos po 60 W, ir tikrai ne visuose taškuose, ir šviesos buvo per akis. Kai pirkome šviestuvus, nusipirkome namažą jų dalį po 40W, bet po kelias lemputes, 2x40W, 3x40W ir pan. ir nė nepagalvojome, kad 2x40W tikrai nėra daugiau šviesos, nei viena po 60W... Ir bent pirmas vaizdas buvo, kad lyg ir tamsoka. Dabar, lyg ir apsipratome. Pvz. miegame nusipirkome tokias pakankamai uždaras lempas, kuriose šviesa atsispindi lempų viduje ir tos šviesos iš viso vos vos. Tiesa, miegamajame gal jos ir nereikia, bet kitą kartą perkant šviestuvus būsime jau gudresni.

 Iš esmės - susidėjome vienodo stiliaus šviestuvus visuose namuose. Va, pagal zonas, 1-3 vietų.

 Kiek kitokie - taškiniai - "nerimtoms" vietoms - prie laiptų, prie WC durų - na ten, kur iš viso nelabai tinkamose vietose tuos šviestuvus pasidarėme.

 O čia tas mūsų "centrinis" šviestuvas - virš valgomojo stalo. Iš arčiau

 Ir bandresniame vaizde.

 O čia ta mūsų internetinė nesėkmė.  Šviestuvas uždaro savyje šviesą ir dar ta geltona spalva viduje ją sugeria.

Šviestuvai iš Senukų elektroninės - internetu jiems buvo 40 proc. nuolaida.  Šiaip nepigus malonumas. Rinkomės labai nebrangius, atrodo, bet apie 400 Eur gavosi apkabinėti namus. Iš čia dar net ne visiškai visi.

 Ar buvo vietų, kur rozetę suplanavome ne ten kur reikia - žinoma, pvz., gartraukio riozetė gal kokius 5-7 cm ne ten, o grynai ant ribos, kur turi kabintis spintelė. Kita vieta - prie vonios durų. Durų puses rinko Marius, o apšvietimą su elektriku dėliojau aš ir gavosi, kad jungtukas yra "už durų" - aš buvau sugalvojusi, kad tos durys darinėsis į kitą pusę :)))

 Ko nepadarėme - neišsivedėme dar rozečių į lauką, o kartais reikėtų - ar kokį įrenginį pasijungti, ar pan. Na, bet ir terasos apšvietimo dar nepasidarėme ir vienas tas raudonas gofras dar suvyniotas tūno po terasa ir laukia meistro  :))) Bet esmė - rozetes lauke tikrai reikia susiplanuoti, ne visada norisi kokį langą prasidaryti ar pan. Tiesa, mes turime rozetę tambūre, tai jungiamės kol kas iš ten arba katilinės, į "namus" lįsti nereikia, bet jungtis lauke būtų paprasčiau.

 Tikriausiai įdomi visiems dalis - finansai. Gal kada pabandysiu paieškoti visų dokumentų ir užrašų. Bet ši dalis tikrai nepigi. Iš viso kokie 2500 - 3000 Eur., jei nenumažinau... Bet čia kaip su santechnika - sutaupyti, žinoma, galimybių yra, bet gedimai reikalautų pakankamai sudėtingo taisymo ir sukeltų daug nepatogumo - juk visi laidai arba po sienom, arba po žeme...

Terasa ir balkonas

Terasa buvo didysis 2017 m darbas. Nes visa kita atrodė jau tik "galiukai" likę". Balkonas irgi buvo ta dalis, kurios labai laukė Marius - čia jo viena svajonių :)

 Terasa
Darbai prasidėjo nuo to, kad meistras  Antanas įbetonavo 25 stulpelius  (5x5). Tam panaudojome iš kaimyno gautus "dovanų" kažkokius senus keramikinius melioracijos vamzdelius (????). Jų diametras gal kokie  20-25 cm, o ilgis -  gal 50 cm. Diametras meistrui tiko, gavome, pirkti, ar kalti iš medžio nieko nereikėjo, tai ir panaudojome. Meistras iškasė duobeles gal kokių 70 cm (na, kad nekilnotų, ant viršaus dėjo tą vamzdelį, į vidų metalinį sriegį ir viską užpylė betonu. Žinoma, tie vamzdeliai buvo sudėti eilėmis gražiai lygiai, jų viršūs palyginti pagal gulščiuką, kad kur neišlįstų į terasą  ir pan.  Ir pamatėliai balkono atramoims buvo išbetonuoti. Tiesiog sukalė medinius stačiakampius (paviršiaus formavimui, o žemę tiesiog iškasė) ir pripylė betono. Po kokios savaitės ant kiekvieno iš stulpelių išlindusio sriegio dėjo "sumuštinį" - veržlę ir poveržlę didelę. Visa tai tam, kad medinis balkis nesiliestų prie betono, nedrėktų ir ilgiau tarnautų. Jis kabo "ore" ir jei ir sudrėksta, greičiau džiūna. Ant jų "movė" skersinius - 10x10 balkius, jų priveržimo vietą išskaptavo (kad netrukdytų dėti lentas), dėjo poveržlę ir priveržė.  Juos prieš tai buvome impregnavę.  O ant tų balkių jau suko terasines lentas. Sakyčiau, pakankamai greitas darbas buvo, gal per dvi dienas pabaigė ir terasą ir balkoną.

Va, dirba Antanas - su gulščiuku lygina. Paskaičiavus matyti, kad 6x3 m. terasai sudėjo 5x5 stulpelius. Foto nelabai matosi, bet brūseliai "ore".

 Pirmųjų lentų priveržimas. Jei įsižiūrėtumėte, pamatytumėte, kad balkių priveržimo prie stulpelių vietos yra išskaptuotos, kad netrukdytų lentoms. O ant jau susuktų lentų matote tokias juosteles storo kartono, ar plono MDP - jų pagalba darė tarpukus tarp lentų - kad visi būtų vienodi.

 Va, jau mažasis sodybietis ir transportą užsivarė išbandyti terasos lygumą.

Čia dar balkonas be parėmimų, bet terasa jau užbaigta. Na ir baltas draugas. Ir vėliava.

 Prisiskaičius internetų nutariau toms lentoms nieko nedaryti. Patikėkit, turėjau atlaikyti namie nemenką spaudimą. Pradedant "bent impregnantu nutepam",  "gal dažom taip pat kaip namą ir bus tau pilka", baigiant meistro ekspertine nuomone, kai dirbo Danijoje (ar kažkur toje pusėje)  "prie jūros terasas ir tiltus skandinavai nutepdavo dyzeliu...

Va taip atrodo ji dabar, po 4 kokių gerų vasaros mėnesių.

 Praėjo pora vasaros mėnesių ir rezultatas toks, kad kentos jau kiek pradeda pilkėti. Tas labai matosi, kai žiūri į balkono grindis, kurios yra terasos "lubos" - ta "blogoji" lentų pusė dar tokia nekaltai švelniai rusva, o visa kita jau taip juda link kažko. Kol kas vaizdas nėra labai gražus, bet kantrybės aš turiu. Didesnė problema yra ta, kad tie lentų "ranteliai" jau atsibodo juodai...  Gal ir saugiau, tikrai neslidu, nu bet juos iššluot... Ypač, kai mes dar neturim trinkelių aplink ir vis dar yra kalnas žvyro, tai oi oi oi kiek prisineša.  Gelbsti aštri šuota ir Kercher  (silpna srove, kad nenuplautų "spalvos").


Balkonas
Tuo tarpu balkono darbai buvo panašūs. Priminsiu, kad dar nuo perdangos darymo buvo iškišti 3 balkiai 20 x 20 cm. Į tarpus įdėjo dar du "gegnių" gabalus likusius (5x20). Taip bus sustiprintos balkono grindys. Tos papildomos dalys buvo prisuktos prie sienos ir tarp balkių galų pritvirtintos skersinio tokiomis "ausimis". Net nežinau, kaip jis tiksliai vadinasi. Na, o tada ant viso to susuko terasines lentas.  Vėliau padarė du balkono parėmimus.  Balkiai 20x20, juos dėjo ant tų išbetonuotų pamatėlių po terasa ir prie balkono prisuko dideliais kampais. Gal nėra labai teisinga tarp betono ir medžio nepalikti jokio oro tarpo, bet jei atvirai, manau, kad kol impregnuoti 25 cm balkiai supus, terasai jau ir šiaip reikės remontėlio. Antanas kažkaip tuos parėmimus sugebėjo pastatyt vienas. Man tai šiokia tokia mistika.

 Čia terasos lubos - balkono  grindys iš apačios.

 O čia ta "ausis", su kuria paritvirtinti papildomi skersiniai balkono grindims.

 O čia jau balkonas su visais parėmimais. Ir baltu draugu.

 Po gero mėnesio meistras padarė balkono turėklus. Priešistorė tokia, kad aš galvojau apie metalinius turėklus, kad būtų pakankamai tankūs, kad neiškristų vaikai ir katinas ar koks šuo netyčia mažas pas mus atsiradęs, bet ir tuo pačiu, kad neužstotų vaizdo. Idėja mano buvo gal ir nebloga iki... finansinės to išraiškos. Balkono turėklų ilgis pas mus 7 m. Pradėjus domėtis metalinių turėklų kainomis, bent kiek padoresnius pavyko rasti nuo 120 Eur/m. tai reiškia 900 Eur. Aišku dar pridėti transportą, montavimą, dar ką nors ir gausis  virš 1000 Eur. Tiek mokėti man pasirodė gerokai nesąmonė. Nusprendėm daryti medinius, tuos, X formos. Ir iš vidaus, tankumui, jei prireiktų dėti tinklą (vaikams ir katinams neleisti iškristi).

Va čia matosi metaliniai tvirtinimo kampukai. Ne pats gražiausias vaizdas. Bet mes labai neišrankūs.

  Čia išorinė pusė - taip pritvirtinti du balkiai, kurie eina prie namo sienų.

 Vaizdas iš vidaus - gal foto atrodo ir kiek kitaip, bet nėra taip, kad jei labai užstotų vaizdą. Ir gandralizdis, ir kaimynų karvės, ir kreivas stulpas - viską dar matome.

Balkono turėklus dažėme tais pačiais dažais, kaip ir visą namo fasadą - Tikkurila Puuoljy. Balta spalva. Ji ant obliuotų lentų sudarė tokią tarsi plėvelę - lietaus lašai stovi. Bet labai jau prastai dengia. Tais pačias dažais dažėme ir pakalimus bei langų apvadus, tai reikia gal kokių 3 sluoksinių. Ir tai ne kažką.

Kampams buvo naudoti 15 x15 brūseliai, viduriniai vertilakūs tie dalykai daryti iš 10x10, o vidiniai X iš 10x5. Klausimas, ar reikėjo tiek  visokių skirtingų matmenų brūselių pridėti, bet taip jau padarėme ir visai nieko.  Vertikalūs brūseliai prie balkono pagrindo, o šoniniai dar ir prie sienų buvo tvirtinti metalinias kampukais. Dabar galvojant, gal juos būtų išėję pritvirtinti dar prieš dedant terasines lentas ir taip būtume bent dalį jų paslėpę... Bet gal ir nebūtų paskui kaip grindų pritvirtinti. Nežinau...  Žodžiu, galutinis rezultatas toks gal ir kiek grubokas, bet gi "B klasė", sodyba, viskas mums tinka :)

 Smulkmenos: Sriegiai 12 ar 14 mm, atitinkamos veržlės ir poveržlės (plačios); Balkiai - 10x10cm, 6 vnt po 6 m.; Terasinė lentos 28 mm, 6 m. ilgio, maumedis B klasės, 12,5 eur/kv.m. Tos, su ranteliais. Medsraigčiai kažkokie žali, lyg ir 60 mm ilgio. Terasa - 6x3 m; balkonas, 2x3 m. Naudoti pagalbiniai visi balkiai - eglė.

 Tokia labai jau buitinė ir apkrauta viskuo ta bendro vaizduo nuotrauka. Bet arba saulės nėra nufotografuoti, arba rankų nėra aprinkti šiūkšlynėlį.  Bet bendras terasos ir balkono vaizdas kažkiek matosi.

Laminato klojimas

Įrašas paruoštas 2017 m. sausį, paskelbtas 2017 m. rugsėjį.

Laminato klojimas buvo tas vienas darbų, kurį darėme patys. Atvažiavo mano tėtis ir sesė su vyru. Jie visi "statybininkai mėgėjai" jau turėjo patirties ir apie 80 kv. sudėjome per 1,5 dienos. Labai daug laiko užėmė pirminis pasiruošimas - dar nebuvo susuktas lubų gipskartonis, todėl turėjome jį perkrauti, sudėlioti, sunešioti visokias likusias lentutes, brūselius - žodžiu - apsitvarkyti šiukšlinėlį ir išsisiurbti. O vėliau - viskas ėjosi pakankamai sklandžiai. Sudėtingesnės vietos buvo ties durų staktomis, laiptų parėmimais ir pan. Šiaip kitą kartą, matyt, reikėtų neskubėti su durų įdėjimu, sudėti laminatą ir tik tada statyti duris.

Detalės: 2 mm paklotas, 8 mm laminatas. Vienas pigesnių, kokius pavyko rasti, plius buvo didielė akcija. Laminatas - 4,37 Eur/kv.m.

Va, taip mūsų laminatas atrodo iš arti. Per kelias pakuotes buvo galima "surankioti", kad visos lentos susidarytų iš vientiso piešinio. Taip iš pradžių ir darėme. Paskui miegamą darėme taip, kaip greičiau ir žinote - tas, margas (foto matosi per vidurį toks akivaizdus nesutapimas) dar gražesnis.

Beje, šiame etape paaiškėjo, kad mūsų sienos nėra tiksliai lygiagrečios  viena kitai.

 140 kv. m. buvo sudėta per dvi sesijas po dvi dienas (grubiai). Grubiai - sutaupėme kokius 600 eur. Antro aukšto koridoriukui ir tuoletui laminato pritrūkome. O kai nusipirkome, niekam nebekyla rankos tų kelių kvadratų sudėt. Tai taip ir stovi laminatas kampe jau daugiau nei pusmetį.

Čia jau pirma vakarienė "ant grindų".

Pastebėjimai - kažkas buvo prigasdinęs nepirkti to laminato su grioveliais - atseit dulkės kaupiasi. Nežinau, ar tokio patarimo klausyčiau - ant šio be griovelių, dulkės irgi kaupiasi. Vargu ar gali būti kitaip, kai namuose du šunys ir vaikas. Tas su griovelias man išvaizdesnis. Mūsiškis toks priešais langa atrodo beveik visada purvinas... O gal netrado - o toks ir yra...

 Kitas pastebėjimas - techninis. Pas mus buvo vietų, kur laminato ilgis daugiau nei 6 m. ten tikrai buvo patogu taikyti tuos griovelius 4 asmenims. Trumpesnėse vietose - po 4 m - užteko 3. Dar - laminatą dėjome statmenai langams pagrindiniams, kad šviesa kristų išilgai. Nežinau, ar taip gerai, bet lyg ir nieko vaizdas.

Antras pastebėjimas - kai namuose dideli šunys ir vaikas - laminatas tikrai gerai. Jis daug kietesnis negu medis. Jau būtų man susutojusi širdis ne vieną kartą, žiūrint kaip tos dvi baltos mūsų karvės, pamačiusios kokį skrendantį gandrą "ant prakasų" varo išilgai svetainės. Gal nebent galėjome dėti medį antrame aukšte. Bet ką jau čia - laminatas daug pigiau. O man tai patinka.

 Jei kas skaitėte ir atsimenate mano įrašą apie perdangą ir kaip aš aikčiojau, kad gal net visai nereikia jokių grindų, o tik juodgrindes šlifuoti ir lakuoti. Va, pridedu foto, kaip atrodo išdžiūvusios juodrindės po pusmečio.

 Pastebėjimas  po beveik metų naudojimo - pagrindinėse vaikšiojimo trasose lyg ir kai kur matosi tarpiukai. Išvada - "pabrokijom":)))) ir ne jungdami linijas tarpusavyje - o lentas. Tad akivaizdu, kad skubėti šiame darbe nėra tikslo ir, jei nėra daug įgūdžių, reikia nepatingėti kaikurias lentas bandyti jungti ir po - 5-8 kartus...

 Ir faktas - visą vaizdą tikrai užbaigia grindjuostės... Rinkausi tarp plastikinių ir medinių. Iš pradžių gasdino mednių kaina, nes pigiausias buvau radus gal po 1,8 Eur/m, tuo tarpu plastikinių kaina gaunasi apie 1 Eur/m. Tik iš pradžių neapskaičiuota vieta buvo, kad reikia plastikinėms visokių vidinių, išorinių ir kitokių jungčių, kurios praktiškai dvigubina grindjuosčių kainą. Plius, jei grindjuostėms dar yra nuolaidų, tai tiem pribumbasiukams - nepastebėjau. Nebent likučių išpardavimas. Plius - jų labai ribotas spalvų pasirinkimas. Kalbu žinoma apie ekonominį variantą - gal kokių prabangių ir yra, bet...

 Žodžiu - galiausiai, grindjuostės namie medinės, po 1 eur/m - iš Senukų elektroninės parduotuvės. Realiai tokių nemačiau. Idomiausia dalis - grindjuostės yra po 1 m. Todėl jų tokia kaina... Na, bet mums tie sujungimai akių nebebado. Gal ir pabadė pirmą savaitę, bet dabar jau apskritai tas grindjuostes pamiršom :)) O kaip jau sekantiems blogą turėjo susidaryti įspūdis  - čia sodyba, kaip vyras sako "B klasė", todėl sutaupyti man patinka :))

Vidaus apdaila. Lentelės.

 Įrašas paruoštas 2017 m sausį, paskelbtas 2017 rugsėjį.

Matyt, taip jau lemta, kad įrašus darau retai ir gerokai atsilikdama nuo realaus grafiko. Šiam momentui, name jau gyvename ir likę tik visokie kampiukai ir kitos smulkmenos.

 Va, taip atrodė mūsų sienos prieš sienų apdailą.. na, jei jau atvirai - nuotrauka dar ir prieš grindų betonavimą ir perdangos perdarymą... bet, taip jau nutiko, kad labai daug nuotraukų praradau ir tenka jums bandyti parodyti, tai, kas liko užfiksuota.

Bet apie viską iš pradžių.

Kai name buvo įdėti langai, daryti vidaus sienų apdailą tapo daug mieliau - visgi jau buvo rugsėjo pabaiga ir orai vėsūs, plius, per skyles švilpė skersvėjai ir meistrui Antanui bei kartais jam padedantiems sūnums buvo tikrai šalta. Vidaus sienų apdaila prasidėjo nuo sienų lyginimo- vietomis ir daugiau nei 5 cm nuokrypis buvo. Tam reikalui buvo panaudoti 5 cm brūseliai, jie prie sienų sukti metaliniais kampukais ir viskas žinoma tiesinta gulščiuku. Ant ištiesintų brūselių buvo kalamos dailylentės. Brūseliai, jei neklystu  buvo sukti daugmaž kas 60 cm ir, žinoma, ties visais kampais, langais, durimis ir pan.

 Toks sienų lyginimas su daililenčių kalimu - 10 Eur/ kv.m. Kažkaip kitaip šiek tiek skaičiuotos buvo viršaus sienos, kur iš vienos pusės buvo statomas karkasas, iš kitos tik kaltos daililentės, bet nebepasakysiu, kaip ten tiksliai.

Lentutes pirkau iš tos pačios Medžio gausos, kaip ir lauko dailylentes. Pirminis planas buvo pirkti iš karto balintą dailylentę ir sutaupyti dažymą, deja, pigi dažyta dailylentė buvo labai balta ir labai nedaili - likome prie pigios nedažytos sibirinės pušies. Eko kategorijos lentutė, kaip ir aiškino pardavėja, tikrai pakankamai kokybiška pagal mūsų poreikius. Žinoma, lentutė, kuri kainuoja 10-12 eur/kv tikrai smarkiai gražesnė už mūsiškę, bet pas mus kvadratų link 340- tai man labai patiko lentutes nusipirkti už mažiau nei 5eur/kv.

Jau pavasarėjant, kovo pabaigoje - balandžio pradžioje nusprendėme, kad lentutės tuoj pagels ir reikia jas dažyti. Medžio gausoje rekomendavo Sikkens Interior dažus, sakė, gerai dengia ir gera išeiga. Aš turėjau viziją dažyti kiek natūraliau - gal kokiu Linosepa, bet viskas baigėsi tuo, kad Marius nuvažiavo dažų, vienų pamiršo pavadinimą, kitų tiesiog nebuvo ir galutiniame rezultate turime - Pinotex Interior, spalvos kodas - sniegas. Pastebėjimai - puikiai dengiasi, greitai džiūva, turi šiokį tokį kvapą. Padengta lentutė atrodo vos balsva - tokia šviežio balsvo medžio. Dengiant antru sluoksniu - baltumo daugiau, bet medžio faktūra puikiai šviečia - būtent tai, ko norėjome.

Va šioje foto matosi, kaip atrodo lentelės dažytos (apačioje) ir kaip nedažytos - viršuje. Po  vieno dažymo.

Ką galvojame apie medines daililentes po pusmečio jų naudojimo - žiauriai gerai, kad netinkavome sienų, o jas kalėme medžiu. Šlapi pasikratantys šunys, padūkę į sienas mašinomis besitrankantys vaikai, plius - mažieji dailininkai :) - to jokios tinkuotos sienos nebūtų atlaikę. O dabar, kiek paplovėm ir vėl viskas čiki piki.

 Kiek kartų dažėm ir ar dažysim antrą kartą - kol kas dažyta vieną kartą. Antrą aukštą greičiausiai tuoj dažysim antru sluoksniu - ten dideli langai ir daug pietinės saulės, todėl nesinorėtų, kad lentutės nugelstų. Dėl pirmo aukšto - dar pagalvosim. Gal kada vasarą pritrūkę veiklos ir nusidažysim antru sluoksniu.

 Atnaujinimas 2017 rugsėjį. Veiklos nepritrūkome, lentutrės dažytos vienu sluoksiu negelsta toliau, todėl nebedažėme daugiau. Gal kada nors :)

 Tai ką padarėme - šią vasarą susidėjome visokius išorinius ir vidinius kampiukus. Bendrą vaizdą tikrai pagerino. Tik kad tas malonumas laaaabai jau nepigus. Vidinių kampų -265 m. po 0,9 cnt., išorinių - 88 m po 1,24 cnt. ir čia dar trūko.. ir kainos tik medžiagos be PVM ir darbo.

Na, bet su jais atrodo namai tikrai tvarkingiau. GEEEEROOOOkai. Plius - labai pašviesėjo namai. Nes sudėjus palanges ir kampukus nebeliko jokių tamsių dėmių sienose.

Svarbi pastaba:  labai svarbi detalė dar kalant dailylentes - po jomis nusimatyti vietą, ir prisikalti lentą karnyzams, jei tokius planuojate, virtuvės ir vonios spintelėms  ir pan. Pvz., mes nusimatėme virtuvės spintelėms  ir prisikalėme, tik, panašu, per aukštai (galvojome apie tas senesnes, standartines atrodo 60 cm spinteles, o turim gal 45 cm aukščio), todėl dabar aukštokai gaunasi mums tas savo spinteles kabinti, tai dar svarstome, kaip čia išsisukti. Pvz., vonioje apie tai nepagalvojau ir kriauklės spintelę liko pirkti tik pastatomą, nors rinkoje dabar daug visokių pakabinamų. Ta pati bėda dėl vonios veidrodžio-spintelės. Neturim lentos, tai liko atsisakyti spintelės su veidrodžiu idėjos ir tkėtis, kad pakabintas veidrodis išsilaikys... Tokie va tie renovacijų ir sienų lyginimo "malonumai"- lentelės gaunasi "ore" ir liečiasi tik į brūselius, tas pats su gipskartoniu ir kt.sienų apdaila.

 Beje, ne į temą, bet gal kam įdomu - palanges dėjome paprsčiausias, plastikines, tik jos pas mus plačios pakankamai - po 45 cm. Bendras ilgis - 10 m. Per Skelbiu.lt radau kažkokius gamintojus Vilniuje, kurie sugebėjo imti ir paskaičiuoti, kiek čia mums jų reikia, nes užklausas išsiunčiau gal kokis 4 - du atsileipė, vieni žadėjo patikslinti pasiūlymą, bet nebeatsirado. Kaina 130 Eur. Palanges sudėjo Antanas.  Ir kad aš dabar atsiminčiau už kiek... Va taip ir būna, kai bandai aprašyti pusmečio senumo darbus :))