Atnaujinti baldai

 Nežinau, ar ši tema tikrai verta įrašo ir ar "čia į temą", bet...

 Buvusi indauja, dabar tambūro ūkinė spinta.

Senojoje namų virtuvėje buvo tokia spinta. Gal indauja, o gal ir nelabai - ir puodus, stiklainius ten laikė, ir kitoje dalyje rūbus kokius ar batus padėdavo. Spinta sena labai, sako, dar diedukų, tai reiškia Mariaus prosenelių. Spinta ne iš tų, kur baisiai dailios ir gražios, senoviškų prašmatnių meistrų metus darytos, bet tokia visai su dvasia. Tik tą dvasią labai sunku per tą žaaaaaaliąąąą spalvą pamatyt: kažkada, kai žaliai dažė virtuvę, sugalvojo jais nutepti ir spintą. Na, ir nutepė. Tai va, kokia ji, gražuolė, prastovėjo kokį gerą paskutinį dešimtmetį ar net ir ne vieną.

Deja, foto jau be durų, nes taip prastovėjo gerą pusmetį išnešta sandėliuoti į ūkinį.

Mariukas darbuojasi kampiniu šlifuokliu. Čia balandis - dar sniego buvo. O darbas puuuuurvinas ir negreitas. Na, ir dažai, "senoviški" - nei spec. priemone juos tirpinti, nei kuo kitu buvo galima juos gražiau nukrapštyti.

Čia toks jau tarpinis rezultatas.

Čia jau "į pabaigą". Dar slačiaus trūksta.

O čia - sugalvoję buvome, kad spalva "kadagys" skamba visai romantišai ir gal suteiktų spintai "šarmo". Gerai, kad išbandėme tik ant vienų durelių vidinės pusės - paskui Mariukas šveitė jas iš naujo.  Galutiniame rezultate - spinta buvo nulakuota bespalbiu laku. Tikkurilla, kaip ir viskas pas mus.

 Va čia jau variantas, kokiu naudojamės. Dar norėtųsi uždėti kokius kampiukas, reikia susirasti tvirtas rankenas apatiniam stalčiui, bet šiaip tai esame patenkinti. Aišku, dar visokius "rantelius" pakrapštinėti gamina. Bet...

Skrynios

Viena skrynia visada buvo namuose, miegame, prie pečiaus. Ten močiutė laikė savo turtus - staltieses, austas antklodes, na ir dar ką nors ne tokio mūsų akimis saugotino.

 Kita, didžioji skrynia, buvo ant aukšto (palėpėje) ir į ją buvo sumesti visokie seni rūbai - kurių nekilo ranka kam nors išmesti, bet kurių ir bulviakasiui niekas neišsitraukdavo.

 Gaila, bet neturiu vaizdo prieš. Mažoji buvo tokia natūraliai pasipurvinusi link rudos. O didžioji buvo dažyta rudai išorėje. O vidus buvo klijuotas popieriumi su rožėmis ir kitokias reikalais. Tiems laikams tai turėjo būti kažkas tooookio. O šiams laikams tai reiškė, kad tas popierius klijuotas - priklijuotas-atidrėkęs-vėl pridžiuvęs buvo milijonus kartų ir jam nukrapštyti buvo reikalų - kampinio šlifuoklio diskeliai vėlėsi ir pan. Galutiniai rezultatai va.

Didžioji. Kažkada gal tarnaus kaip patalynės skrynia viršuje, miegamajame. Kol kas, kol neturime spintų rūbams - naudojame tam. Beje, prisukome mažus bet tvirtus ratukus, kurių nesimato visai, bet užtai galime ją pasistumti, kur norime.

 Mažoji. Mariukas turi viziją čia pasidaryti barą. Kol kas ji naudojama nelabai romantiškai - mažojo pimpačkiuko rūbams.


Atnaujinimo dar laukia senas masyvo stalas. Gal apie tai įrašas kada pasipildys.